Vanora Bennett- Žmonių karalienė

Originalus pavadinimas: The people`s queen Leidėjas: Alma Littera  Išleidimo metai: 2011  Puslapių skaičius: 590

Visą pagrindinės veikėjos, Alisos Perers, gyvenimą galima apibūdinti keliomis lotyniškomis frazėmis: regno, regnavi, regnabo. Kas niekada nesimokė šios jau beveik mirusios kalbos, nesupras, jog šios frazės būdingos įvairiems žmonėms įvairiais gyvenimo momentais įvairiose situacijose. Alisa Perers- paskutinė Anglijos karaliaus Eduardo III meilužė: regnabo (valdysiu) pasieksiu, jog valdysiu žmonių mintis, turtus, kūnus ir tuo pačiu būsiu aukščiau už visus, regno (valdau)- aš jau galinga, aš visada pasiekiu tai, ko noriu, regnavi (aš valdžiau)- visada būna, jog laimės ratas nusileidžia, bet ir vėl gali juo pakilti. Knygos įvade autorė aprašo įdomų viduramžių  simbolį Rota Fortunae (laimės ratą), kurio nuolatiniai vaizdiniai vis iškeliami pasakojamoje istorijoje. Galima sakyti, jog autorė rašo apie Alisos Rota Fortunae ir jos gebėjimą laiku nuo jo nušokti, kad nebūtum apačioje sutraiškytas.

Visada perskaitytas knygas lyginame tarpusavyje. Pananašios tematikos knygų esu skaičiusi tik Philippos Gregory ,,karalienių kolekcijoje“, todėl nenoromis lyginau šias knygas ir Vanoros Bennett knyga man pasirodė tikrai kitokia. Pirmiausia- knygoje daug istorinių, kultūrinių, ekonominių žinių. Jų tikslumo negaliu patikrinti (visgi pasakojama daugiausia apie Angliją, Flamandiją, Prancūziją, o aš nesu didelė šių šalių žinovė. Na, tai būtų tas pats, kad aš kokiam anglui imčiau dėstyti Vytauto Didžiojo ir Jogailos bendravimo peripetijas), tačiau šios žinios mane ,,įtikino“ 😀 kaip madinga dabar sakyti. Antra-  kuriamas sudėtingas ir daugiasluoksnis veikėjos tipažas, kuriam reikia laiko ir sumanumo išlukštenti 🙂 Įdomu, jog rašytoja pasirinko jau šiek tiek senstančios karaliaus meilužės asmenį, o ne jauną, lengvabūdę merginą. Tačiau, manau, tuo tik sunkiau, nes kuriant brandžios, suaugusios moters personažą reikia padirbėti kur kas labiau nei rašyti apie pudros sluoksniu padengtas meilės intrigas (ir vėlgi lyginant su Gregory knygomis). Trečia- Bennett knyga yra gana lėtoka, čia nėra įprastinių meilės intrigų, nėra paslaptingų ritualų, kraujomaišos, kažkokių  skandalingų ir siaubą keliančių detalių. Man ši knyga pasirodė maloniai keista, parodanti visai kitokią karališko gyvenimo pusę. Juk ne viena ir ne vienas esam pagalvoję, jog kitame gyvenime norėtumėm būti karaliais ir karalienėmis, tačiau mūsų žinios apie šių kilmingų asmenų pasaulį remiasi tik faktais apie linksmą nerūpestingą karūnos gyvenimą.

Reziumuojant- ši knyga man patiko ir savo tematika (apie senovę), ir suteiktomis žiniomis (mėgstu knygas, kuriose galima rasti įvairios naudingos informacijos) ir savo apipavidalinimu (knygos šriftas, viršelis- graži Roayla Blue spalva 🙂 Ir, žinoma, savo apimtimi. Pamatęs, jog knyga tokia stora ( 590 puslapių), nejučia pagalvoji, ar įveiksi, tačiau skaitant suvokęs, kad knyga labai įdomi, pagalvoji- kaip gerai, kad tų puslapių tiek daug ir tada skaitai ir taupai 🙂 Aistringi skaitytojai, knygomanai tikrai žino, ką reiškia ,,taupyti knygą“. Taip ir aš šią Žmonių karalienę ,,taupiau“ 🙂

,,Kairėje paveikslėlyje vaizduojama užgaidžioji deivė Fortūna, kurią dažnai galima pamatyti viduramžių Anglijos bažnyčių vitražuose, gundančią ir viliojančią aukas amžinais turtais ir valdžia. Paveikslo kairėje vaizduojami godūs žmonės, karštligiškai skubantys pakilti amžinuoju laimės ratu, piktdžiugiškai linksmai mėgaujasi lotyniškąja fraze regnabo– valdysiu. Rato viršuje žmogus jau pasiekęs visus savo užsibrėžtus tikslus, drąsiai giriasi regno- aš valdau. Persigandęs dešiniąja rato puse žemyn šliuožiantys žmonės baimingai žvelgia atgal  į savo buvusią šlovę ir gailiai inkščia regnavi– aš valdžiau. O nukritęs nuo rato vargšelis apačioje graudžiai aimanuoja sum sine regno– likau be karalystės arba likau be nieko. “

P.S Už galimybę perskaityti naują, dar dažais kvepiančią knygą dėkoju savo blog`o draugams- Alma Littera leidyklai 🙂

Įrašas paskelbtas temoje Mano knygos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

1 komentaras

  1. Nosferatas sakė:

    Hm, neskaičiau tų kitų knygų su karalienėm. Ir kol kas nelabai žinau ar patiktų ar ne, nes iš aprašo šito man kažkaip panašoka į “Kurtizanės Draugiją“, kur irgi, senstanti, bet valdžios turinti moteris, nupuola ir turi vėl kilti, kad nebūtų to rato apačioj sutrinta. Ten pasakota iš neūžaugos perspektyvos, tai buvo keistai įdomu. Ką gi, gal užmesiu akį kada visgi

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s