Metų knyga- Elena Kurklietytė Šešėlių verpėja Laukinės Todės istorija Kartais man net gėda prisipažinti sau ir kitiems, jog manęs nežavi lietuvių autorių kūryba. Nesu mėgėja išgirtųjų parulskių, marčėnų ar net kokio, palyginus su jais ,,senovinio“ gavelio. Esu klasikos mėgėja, o kadangi didžioji dalis klasikos kūrinių skaityta, lietuvių autorių knygos retokai pabuvoja mano rankose. Tačiau ir aš kaip Benas neatsispyriau Laukinės Todės kerams ir perskaičiau jos istoriją. Likau sužavėta: sužavėta išskirtinės kultūros, istorijos, tradicijų pajautos, meistriško sugebėjimo koduoti ir atskleisti kodus. Šaunus lietuvių rašytojos darbas, nuoširdžiai tikiuosi jį išplaukiant į tarptautinius vandenis. Kitos knygos pretendentės (Dorotos Terakowskos Lėliukė ir Irene Nemirovsky Prancūziška siuita) taip pat stiprios, originalios, įtaigios, tačiau šį kartą įvertinau ir tai, kur įdėta daugiausia darbo, pastangų ir meistriškumo, tuo labiau, jog visa tai sutalpinta tik į 184 puslapius, čia tas pats, kas sugebėti atsigerti vandens iš vieno lietaus lašo.
Metų autorius- William Somerset Maugham (Moemas) Pačioje metų pradžioje perskaičiau šio autoriaus knygą apie senovės mąstytoją, politiką Makiavelį, gal ir niekuo neypatinga knyga, tačiau skaitydama pajutau, jog tai , kaip sakoma, ,,mano“ autorius. Negaliu apibūdinti to iškilusio jausmo (tikriausiai čia iš serijos- jauti ir viskas), tačiau tai paskatino mane perskaityti šio autoriaus knygą Dažytas vualis, kuri man labai patiko ir džiaugiuosi, jog mano pažintis tęsis ir toliau, nes Maugham knygų lentynoje ir toliau dar yra 🙂
Metų nusivylimas- Jodi Picoult knygos Bandžiau skaityti net 4 šios autorės knygas, tačiau toliau kaip 30-40 puslapių nėkart nepasistūmėjau. Erzina perdėm amerikietiškas stilius, pernelyg ištęstos istorijos. Vienintelis geras dalykas,kurį įžvelgiu, jog autorė rašo skaudžiomis žmogui ir visuomenei temomis, kurias daugelis linkę nutylėti arba kalbėti paviršutiniškai. Iš savo profesinės pusės džiaugiuosi medicinine/ grožine tematika, leidžiančia bent tiek priartėti prie sergančio žmogaus širdies, sielos ir kūno. Į nusivylimo titulą pretendavo ir visa Sabine Eubert trilogija apie pribuvėją Martą (kiek vargau, kol gavau visas rezervuotas knygas ir bibliotekos) bei Tess Gerritsen knygos. Tiesa, pastarosios autorės knygų perskaičiau tris, tačiau neradau nieko, kas mane verstų aikčioti iš susižavėjimo (o tokių aikčiojimų apstu daug kur, atrodo, jog Picoult turi didelę varžovę.
Metų projektas- knyga ir filmas. Kaip žinia, daugelis knygų būna ekranizuojamos ir nieko čia blogo, tačiau visada iškyla keli hamletiško pobūdžio kklausimai: ką pirmiau daryti: skaityti ar žiūrėti ir galų gale- ar verta skaityti ir/ar žiūrėti. Kadangi skundžiuosi (bene, kaip tikra lietuvė laiko stoka- šiais metais nepavyko daug pa- skaityti, žiūrėti, tačiau keli mėginimai davė puikų rezultatą: Dažytas vualis ( pagal William S. Maugham knygą)- ir filmas ir knyga mane sužavėjo ir vienas kitą papildė. Taip pat ir Romualdo Granausko knyga Duburys bei pagal šią knygą pastatytą lietuvių režisieriaus Gyčio Lukšo filmas. Rekomenduoju abu, tikiuosi, kad ateinančiais metais 2011 m. prasidėjęs mano projektas sėkmingai tęsis ir toliau.
Metų nostalgija– Jono Avyžiaus knyga Sodybų tuštėjimo metas. Pamirštas, bet iš naujo atrastas perliukas. Labai patiko 🙂
Metų iššūkis- 1001 knyga, kurią privalai perskaityti per savo gyvenimą ir 1001 filmas, kurį privalai pažiūrėti per savo gyvenimą. Beveik 2000 puslapių, šimtai gražiausių iliustracijų, daug netikėtų atradimų ir faktų. Džiaugiuosi, jog galų gale ryžausi praskleisti šių storų knygų puslapius. Labai naudnga ir įdomu. Tiesa, iššūkis iš dalies liko neįveiktas, nes buvau pasiryžusi peržiūrėti ir perskaityti net visus 500 Pasaulio dailės albumo puslapius. Tebūnie tai ateinančių metų planas chuliganas 🙂
Metų graužtukas- didžiausias ir (galbūt) labiausiai nuvylęs- Orhan Pamuk Nekaltybės muziejus.
Keisčiausia šių metų knyga- Federico Andahazi Anatomas.
Knygos, kurias drąsiai rekomenduočiau (žinoma, skonis skoniui nelygu, tačiau man jos labai patiko)- Andrea Busfiel Gimę šešėliuose, Amin Maalouf Baltazaro klajonės, Kurbain Sain Ali ir Nino, Axel Munthe Knyga apie San Mikelę, Eric Walz Vitražistė, na ir žinoma, mano minėtos kaip vienos iš geriausių- Elenos Kurklietytės Šešėlių verpėja, William S. Maugham Dažytas vualis, Irene Nemirowsky Prancūziška siuita, Dorota Terakowska Lėliukė.
Metų pažadai– tokie jau irgi egzistuoja, su jais galima susipažinti mano 2012 m. knygų iššūkyje.
Skaičiukai- kas mėgsta skaičius, tam parašysiu, jog portalo http://www.suknyga.lt dėka suskaičiavau, jog šiais metais perskaičiau 35 knygas (neskaitant mokslinės literatūros, reikalingos mano studijoms). Taigi: 12616 puslapių, 4 lietuvių ir 31 užsienio autorių knygos. 17 iš jų parašė vyrai, 14– moterys, o 4– autorių kolektyvas. Įspūdinga? Nea..sakyčiau- visai neblogai 🙂 tikiuosi, kad taip ir toliau
Ingos Knygos 