Ami McKay- Gimdymo namai

Originalus pavadinimas: The birth house  Leidėjas: Vaga  Išleidimo metai: 2008  Puslapių skaičius: 368

Labai dažnai girdime ir vartojame žodį gimimas- šiuo žodžiu apibūdiname ir naujos minties, idėjos, gyvūno, žolės ir vaiko atsiradimą. Tačiau rutinoje retai besusismąstome, ką jis reiškia. Man subtiliausiais ir gražiausiai šį žodį, procesą, veiksmą, jausmą apibūdina šviesuolio Vydūno veikalas Gimdymo slėpiniai, kurį rekomenduočiau paskaityti, o ypač mergaitei, merginai, moteriai, būsimai ar esamai mamai, netgi močiutei, kad nepamirštumėm, kad esame ypatingos, pažymėtos specialiu gimimo slėpiniu, ženklu.

Tad šios Ami McCay knygos pavadinimas man sukėlė ypatingai džiaugsmingas emocijas, ypatingus jausmus. Man pačiai mano dviejų vaikų gimimas man buvo įstabiausias, su niekuo nepalyginamas jausmas: tarsi kosmosas, transas, ekstazė ir viskas viename. Kadangi mano studijos suteikė man galimybes dalyvauti ir kitų moterų gimdymuose, supratau, kad šiuos jausmus išgyvenau ne aš viena: kiekviena savaip, kiekviena kitaip, tačiau, be abejonės, giliai, emociškai, prasmingai. Viso  to ir pasigedau šioje knygoje: daugelis situacijų ir epizodų man atrodo iki galo neišgyventi, neužbaigti, palikti kyboti ore. Mane sudominusi žolininkystės tema (labai domiuosi tuo) taip pat neišbaigta. Kartais pagalvoju, jog per dideli lūkesčiai gali sugriauti skaitymo malonumą. Ar ne šitaip nutiko ir šį kartą? …mane apgavo knygos pavadinimas …. tikėjausi gilesnio požiūrio į vykstantį stebuklą (kuris, pasak autorės net nėra stebuklas) …

,,Gimdami pereiname šlykščią makalynę, lipnią kraujo ir placentos drėgmę, motinos dejones, kūdikio klyksmą… Pulsuojantis švelnus viršugalvis laukia, kol jį pabučiuos. Mūsų tėvai ir mokytojai sako, kad gimdymas- tai stebuklas, bet tai netiesa. Jis įvyksta bet kokiu atveju, jo negali pasirinkti. O štai stebuklai įvyksta nenuspėjamai. Kažkas, kas atsitinka, nors neturėtų, verčia mus stebėtis- šitaip atsiranda šventieji, taip mes netenkame žado. Motinos meilė savo vaikui, rūpestis šiuo padaru, nuo kurio ji tapo sunki, suklypusi ir lėta, padaru, kuris verčia ją trokšti mirties … štai kas yra stebuklas“.

Mane trikdė ir nesmagias veido grimasas daryti vertė įvairios kalbos apie anuos galus. Suprantu, kad mūsų vaikeliai ir atsiranda tokiu būdu, tačiau man norėjosi apie visa tai skaityti minkščiau ir švelniau. Jau net dabar man rankos riečiasi į kitą pusę ir klaviatūra nesinori surinkti tų bjaurių žodžių  …. juk viską galime pasakyti subtiliau ….

Visgi knygą perskaičiau iki galo, nes radau ir gerų dalykų: man patiko įdomi rašymo forma (romanas sudėliotas kaip iškarpų albumas, į pasakojimą įterpiant dienoraščio ištraukų, senų reklaminių skelbimų, laikraščio straipsnių, liaudiškų receptų. ), idealiai idealus knygos šriftas (mmm, kaip man toks patinka), taip pat gražus ir subtilus viršelis 🙂 Galbūt tai nėra svarbiausi kriterijai, tačiau ir ne paskutinę vietą užimantys.

Reziumuojant, tai nėra knyga, kurią galėčiau rekomenduoti. Skaityti įmanoma, bet tikrai ne iš must read skyriaus 🙂