Loreta Šomkienė, Neringa Krankalienė- Papuošalai ir aksesuarai iš modelino

Leidėjas: Alma Littera  Išleidimo metai: 2012  Puslapių skaičius: 166

Vos tik pažvegusi į šios knygos viršelį, kažkodėl prisiminiau aštuoniasdešimtuosius, devyniasdešimtuosius, kai dar buvau nedidelė ir visi gyvenom sovietų sąjungoj. Pamenu, gyvenom bendrabutyje ir mūsų, plikablauszdžių ir kaspinais pasipuošusių mergyčių bėgiodavo dvidešimt ar tridešimt: visos vienodomis suknelėmis, vienodais kaspinais ir mamos, kurios persisvėrusios per langus šaukdavo mus namo vilkėjo vienodomis kartūninėmis prijuostėmis ir ryšėjo vienodomis margomis skarelėmis (ot buvo mada- beje, sako, jog ji grįžta 🙂 ir tada savo dukros pasiimti išeidavo JI- kaimynė iš trečio aukšto- tokia pat vienoda suknute, skarele, bet jos rankas ir kaklą visada puošdavo gražūs, neįtikėtinai originalūs tais laikais papuošalai…. štai ką prisiminiau pažvelgusi į šios knygo viršelį. Papuošalai iš modelino ….. bet ar jo buvo įmanoma gauti anais sienų uždarymo ir blokados metais. Iš kur ji gaudavo tuos papuošalus, kurie, neabejotinai buvo rankų darbo, nes ant apyrankės buvo išraižytas jos vardas …..

Dabar rankdarbių klestėjimo metas: žmonės užsiiminėja modelinu, kažkokiais skrepais, siuvinėjimais, skiautiniais, mezginiais ir viskuo, kas tik įmanoma. Manau, mūsų senolės prosenelės iš džiaugsmo ašarą nubrauktų pamačiusios, kokias grožybes savo namams dabar gali sukurti moterys. Ir ne tik savo namams, bet ir sau pačioms, nes juk moterys mėgsta puoštis, girtis ir klausinėti ,,Veidrodėli, veidrodėli …..“ 🙂

Gaila, tačiau niekada nebuvau gabi rankdarbiams, Su siaubu prisimenu mokyklos darbų pamokas (dabar jos kažkodėl vadinamos technologijų), iki pusės numegztas žiemines kojines ir tik trečdalį išsiuvinėto paveikslėlio. Bet graži noriu būti ir aš, tad, sukaupusi visą kantrybę ir išmintį, atsiverčiau pirmus šios knygos puslapius. Nutariau pasigaminti sau kokį niekutį pavasariui. O gal jis net nebus niekutis, nes daiktas, pagamintas savo pačių rankomis, kartais tampa vertesnis už auksą. Darbas su modelinu man pasirodė vidutiniškai sunkus, t.y darbo nereikalaujantis daug, tačiau pirmiausia ir svarbiausia- reikalinga idėja, o tai jau sudėtingiau. Tiesa, nustebino ir  visokių įrankių gausa, o kai pasidomėjau kainomis, ir brangumas. Na, bet apie kainas nekalbėsiu, tai jau kita sritis. Knyga labai gražiais iliustruota, išsamūs ir platūs aprašymais, kaip ir ką gaminti, patariama net ir kur galima įsigyti vienus ar kitus reikmenis. Tačiau, mano pastebėjimu, knyga skirta ne pradedantiesiems, o šiek tiek pažengusiems. Bet, be jokių abejonių, tai išties puiki dovana mamai, močiutei, dukrai, tetai ar sau pačiai. Nes moters noras puoštis yra prigimtinis ir vienas pačių seniausių (nenuostabu, kad kai iškasiamos kokios homo sapiens liekanos, uoliai toliau ieškoma ir papuošalų, nes tokia jau žmogaus prigimtis- noras visur ir visada būti gražiam, o dar tiksliau, gražesniam už kitus, ir visokiam kitokiam- esniam 🙂

Taigi….užsiplepėjau. Knygos bei draugės pagalba, pagaminau savo pirmą modelininį blyną- tokį žvaigždės formos pakabuką. Toks kreivas, šleivas, bet savas 🙂 atidaviau dukrytei, kuri nusinešė jį į darželį ir duoda kiekvienai draugei panešioti paeiliui 🙂 na štai- 2 valandos darbo, o džiaugsmo suteikiau visai darželio grupei 😀 ek…linksma, tiesiog linksma, jog ir pats gali sukurti kažką naujo ir gražaus. Pabandyk ir tu 🙂