Originalus pavadinimas: At home. A short story of Private Life. Leidėjas: Tyto alba Išleidimo metai: 2011 Puslapių skaičius: 479
Kažkada ilgai galvojau, kas suformuoja mūsų skonį, požiūrį į skaitomą literatūrą, žiūrimus filmus, valgį, rūbus? Tikriausiai tam didžiausią įtaką daro mus supanti aplinka (o tame telpa viskas: šeima, mokykla, draugai, namai ir dar daugiau), o gal nemažai įtakos daro ir esminiai giluminiai procesai. Visgi aš asmeniškai prieinu prie išvados, jog aplinka padeda esminius pagrindus, tačiau individualus, originalus požiūris susiformuoja pačioje asmenybė. Tiesiog kiekvienas iš mūsų yra tarsi rėtis: vieni akmenukai (smulkmė) išbyra, kiti (grynuoliai) lieka. Pamenu, mūsų šeimoje, vaikystėje, buvo labai daug knygų, žurnalų ir ypač laikraščių- mane nuolat supo naujienos, skaičiai, faktai. Nenuostabu, jog mėgstu ir tokią literatūrą. Kažkada labai pykau ir net nemėgau žmonių, kurie skaitė (-o) meilės romanus, žiūri muilo operas, mat man tai atrodė kvaila, ir svarbiausia, visiškai nenaudinga. Man, knygos skaitymas ir/ ar filmo žiūrėjimas, susijęs su naujos informacijos gavimu ir jos panaudojimu įvairiose gyvenimo situacijose. Ilgainiui mano nuomonė apsišlifavo, t.y aš suvokiau, kad vienam naudinga- gauti faktų, informacijos, kitam- išbandyti, patikrinti savo jausmus, emocijas.
Tamsios, mėlynai karališkos spalvos Bill Bryson knyga iškart man krito akin bibliotekos lentynoje. ,,Naujausios knygos“- mėgstu šią lentyną, nors dažniausiai mane rastumėt besiknaisojant tarp klasikos. Visgi … atsivertus priešlapį radau žemėlapį. Įdomu. Anotacija taip pat skamba neblogai: nuo architektūros iki elektros, nuo maisto konservavimo iki epidemijų, nuo prekybos prieskoniais iki Eifelio bokšto, nuo krinolinų iki tualetų; aprašomos ir talentingos, dažnai keistos asmenybes, kurios visa tai sukūrė. Valio 🙂 man tai patinka. Man ir šiaip patinka vartyti ir skaityti enciklopedijas, o jeigu dar informacija pateikta įdomiu ir man priimtinu stiliuki, tai išvis smagu.
Miego vieta paprastai būdavo neapibrėžiama. Šiandien angliškai sakoma make a bed, nes tada iš esmė taip ir buvo daroma: išvyniojamas medžiaginis miegoti skirtas čiužinys arba sukraunama krūva šiaudų, surandamas apsiaustas ar kitas apklotas ir įsitaisoma kuo patogiau.
Man, kaip besidominčiai žodžių kilme, ypač patiko autoriaus sumanymas paaiškinti įvairių angliškų, amerikietiškų žodžių, jų junginių ar idiomų kilmę. Juk nevisada mums, neanglakalbiams, lengva suprasti, kodėl kartais tie anglizmai skamba taip keistai ir juos taip sunku išversti. Įdomi žodžių dress, dressing, dressers kilmė, nes jie (paeiliui) reiškia skirtingus dalykus- suknia, puošnus bufetas, valgio ruošimas, nors kažkada juos siejo bendrybės. O žodis wardrobe pradžioje reiškė kambarį drabužiams laikyti, tada palengva įgavo persirengimo kambario, miegamojo, išvietės ir galiausiai tam tikro baldo reikšmę. Kartu atsirado ir dar viena reikšmė- visi turimi drabužiai. Man, tokie žodžių paaiškinimai, turi neįkainojamą vertę, kadangi iš patirties žinau, jog labai sunku surinkti informaciją apie žodžių kilmę ir jų kitimą. Galbūt galėtumėm taip padaryti su lietuviškais žodžiai, bet su angliškai, vargu. Tad dėkui Bill Bryson už vertingą informaciją.
Apskaičiuota, kad 60 procentų visų šiandien pasaulyje auginamų maistinių augalų kilę iš Amerikos. Šie produktai ne tik tapo užsienio virtuvės dalimi, bet ir iš esmės ją sukūrė; įsivaizduokite itališką virtuvę be pomidorų, graikišką- be baklažanų, Tailando ar Indonezijos- be žemės riešutų padažo, karį be aitriųjų paprikų.
Šios knygos pasakojimų geografija be galo plati- visas pasaulis. Ir nors autoriaus pirminis sumanymas paprastesnis- kelionę po savo namą – seną Norfolko pastoratą, ir einant iš vieno kambario į kitą apžvelgti, kaip atsirado kasdienio gyvenimo rakandai. Tačiau žingsnis po žingsnio kelionė tapo milžinišku istoriniu tyrimu.
Rankas plauk dažnai, kojas – retai, galvos- niekada- sakė paplitusi XV a. anglų patarlė.
Belieka tik nusišypsoti perskaičius 😀 nenuostabu, kad tuo metu išnaudojamų kvepalų kiekiai galėjo būti matuojami tonomis. Ir nors karaliavimo laikai mums siejasi su ypač ištaigingomis poniomis, perukuotais ponais (beje, įdomus faktas, jog tam, kad galėtų nešioti madingą peruką, vyrai specialiai skusdavosi plikai ir iš jų pačių plaukų būdavo daromas perukas …. tiesa, statistika teigia, jog per metus būdavo užregistruojama iki 50 mirčių užsidegus perukui nuo žvakės) … taigi …karaliavimo laikai nebuvo tokie jau lengvi: net ir tiesiogine prasme, nes kasdienė apranga sverdavo iki 40 svarų. Taigi, grįžkime prie patarlės, nes man lietuvių liaudies išmintis skamba protingiau- galvą laikyk šaltai, o kojas šiltai 😀
Viena dieną- ir nesitikėkite, kad ji ateis dar negreitai,- daugelis žmonių, priklausančių tiems maždaug šešiems milijardams mažiau pasiturinčiųjų, bus priversti pareikalauti to, ką mes turime, ir gauti tai taip pat lengvai, kaip gavome mes, ir tam reikės daugiau išteklių, nei ši planeta galėtų nesunkiai duoti- ar net ir neįsivaizduojamai sunkiai. Būtų didžiausias paradoksas, jeigu nuolat siekdami gyvenimo patogumų ir laimės sukūrėme pasaulį, kuriame nėra nei vieno, nei kito. Tačiau tai, žinoma, būtų kitos knygos tema.
Ir kaip aš laukiu tos knygos, nes šitoji- Privataus gyvenimo istorija- man pasirodė viena iš įdomiausių mano skaitytų knygų, galima sakyti, man tai vienas iš idealiausių variantų- kai skaitant įdomu, naudinga, įtraukiančiai intriguojama. Ir labai džiaugiuosi, jog namų lentynoje laukia pirmoji (kokia laimė, dar neskaityta ir taupyta 😀 šio autoriaus knyga Trumpa istorija beveik apie viską. Rekomenduoju 🙂 drąsiai.