Originalus pavadinimas: A cry in the night Leidėjas: Alma littera Išleidimo metai: 2012 Puslapių skaičius: 291
Prieš imdama skaityti šios autorės knygą, šiek tiek dvejojau: pirmiausia, niekada nebuvau skaičiusi jos knygų, antra, mane visada domino rimtesnė literatūra. Tačiau atėjo gražus ir saulėtas savaitgalis ir nutariau save palepinti niekuo neįpareigojančia, įdomia knyga. Bent jau to tikėjausi …
… ir likau nenusivylusi. Romano centre- dirbanti vieniša dviejų vaikų mama Dženė ir peizažų tapytojas Erikas Kriugeris. Kaip ir visos moterys, Džeinė, po nesėkmingų vedybų, tikisi sutikti idealų vyrą, su kuriuo galėtų dalintis viskuo, netgi savo dukrelėmis. Pasirodo, jog Erikas toks ir yra. Tačiau, kaip sako liaudies išmintis, gyvenimas nėra rožėmis klotas ir Džeinė naujame savo gyvenimo kelyje pradeda klupti ant vis daugėjančių spyglių …. Kiekvieną kartą skaitydama detektyvinio pobūdžio knygas, stengiuosi ,,vaidinti“ seklį: spėlioju, kas nusikaltėlis, dėlioju motyvus ir tolesnę eigą. Turiu prisipažinti, jog autorė nestokoja vaizduotės ir meistriškumo sukurti tipažus. Psichopato Eriko paveikslas, išreikštas per dailę man paliko didelį įspūdį.
Tad jeigu įdomu, ar moteriai ir jos dukrelėms pavyks ištrūkti iš košmariškų spąstų vidury laukų, patariu savaitgalį paimti šią knygą į rankas. Gal liksite nustebinti kaip ir aš. Norėčiau perskaityti dar bent kelias šios autorės knygas. Rekomenduoju kaip lengvą, neįpareigojančią, tačiau įtraukiančią ir įdomią detektyvinę istoriją.